Susipažinkim (V): Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus, Užupio meno inkubatorius, „GODÒ galerija“, Samuelio Bako muziejus ir galerija „THE ROOM“

Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus arch.

LIETUVOS ŽYDŲ KULTŪROS IR TAPATYBĖS MUZIEJUS (LITVAKŲ MUZIEJUS)

Kuo ypatinga jūsų dabartinė paroda?

Šiemet duris atvėręs Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus (LŽKTM) yra naujas ir didžiausiais Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys. Tai pirmasis šalies muziejus, kuriame įvairiapusiškai ir išsamiai pristatoma Lietuvos žydų istorija, kultūra, papročiai, istorinės kasdienybės siužetai. Kitais žodžiais tariant, taip nuodugniai žydų kultūra Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. Veikia ir dailininko vilniečio Rafaelio Chvoleso muziejus. Didelis dėmesys skiriamas ir kitiems pasaulinio garso litvakams: tarp jų – Nobelio premijos laureatai Aaronas Klugas ir Bernardas Lownas, menininkai Markas Antokolskis, Jacques`as Lipchitzas, Neemija Arbitblatas, Holivudo žvaigždės Ruth Roman, Alas Jolsonas, Laurence`as Harvey`us. 17-oje šiuolaikiško dizaino ekspozicijų rodomi autentiški eksponatai, taip pat sudaryta galimybė interaktyviai įsitraukti į Lietuvos žydų istorijos pažinimą.

Kokiu įdomiu faktu galėtumėte pasidalinti apie jūsų įstaigą? Papasakokite, ko galbūt apie jūsų įstaigą nežino lankytojas?

Lankytojui derėtų apžiūrėti ekspozicines sales, tačiau nepamiršti žvilgtelėti į muziejaus aplinką – grindų, sienų, lubų, laiptų dekorą, architektūrą. Ji – unikali. Muziejus įsikūręs buvusiame žydų gimnazijos „Tarbut“ (hebr. k. „kultūra“) pastate. Tai istorizmo architektūros pastatas (architektas Tadeuszas Maria Rostworowskis), buvęs reikšmingas Vilniaus žydų bendruomenės centras. Iš pradžių pastate buvo įrengti prabangūs butai. 1915 metais gydytojas Josifas Epšteinas įsteigė žydų gimnaziją dėstomąja hebrajų kalba, nuo 1916-ųjų mokyklai išnuomotos patalpos Pylimo g. 4. Steigėjui mirus per šiltinės epidemiją, gimnazija pavadinta jo vardu. XX amžiaus 3-iajame dešimtmetyje gimnaziją pradėjo globoti organizacija „Tarbut“, mokykla pavadinta „Tarbut“. Dar vienas įdomus faktas: gimnaziją baigė pasaulinio garso fotomenininkas Moï Veras (Moišė Ravivas-Vorobeičikas, 1904–1995), Europos meninės fotografijos novatorius.

Kelintus metus dalyvaujate SU-MENĖK iniciatyvoje? Kaip manote, kuo ši iniciatyva svarbi tiek meno įstaigoms, tiek pačiam Vilniaus miestui?

Į šiuolaikinio meno iniciatyvą „Su-menėk“ Litvakų muziejus įsitraukia tik šiemet. Muziejams – istorinės atminties vietoms – iniciatyva leidžia pasidalyti unikaliu turiniu su kur kas platesniu lankytojų ratu. Įpusėjus 2024-ųjų vasariui tą matome gana akivaizdžiai. Dėl svarbos Vilniui: Litvakų muziejaus atveju miestas gali didžiuotis (garsiai ir plačiai), kad turi Lietuvos istorijai nusipelniusios, lietuvių kultūrai ir gyvensenai didelę įtaką dariusios žydų bendruomenės dvasinį ir kultūrinį paveldą populiarinančią įstaigą.

UŽUPIO MENO INKUBATORIUS

Kuo ypatinga jūsų dabartinė paroda?

Aros Radvilės paroda AKMUO PIENAS ŠIRDIS, pristato naują menininkės kūrybinę ir tapybinę kryptį. Įkvėpta pasakų, folkloro, lėlių teatro, Ara Radvilė sugrįžta prie išgrynintų kontūrų, supaprastintų linijų ir siužetų, kuriuos apipina mitais bei etniniais motyvais. Tokiu būdu tarp kūriniuose dominuojančių personažų emocinių vingių taip pat atsiranda apelsino, pieno, ąsočio ir kiti simboliai, kuriantys ryšį tarp skirtingų laikmečių, kultūrų, žmonių.

Kokiu įdomiu faktu galėtumėte pasidalinti apie jūsų įstaigą? Papasakokite, ko galbūt apie jūsų įstaigą nežino lankytojas?

Užupio meno inkubatorius (UMI) pirmasis ir vienas didžiausių vizualiojo meno inkubatorių Baltijos šalyse įkurtas 2002 metais. Iki tol ši vieta veikė kaip Alternatyvaus meno centras ir buvo bohemiškas menininkų ir skvoterių prieglobstis.

Kelintus metus dalyvaujate SU-MENĖK iniciatyvoje? Kaip manote, kuo ši iniciatyva svarbi tiek meno įstaigoms, tiek pačiam Vilniaus miestui?

Dalyvaujame jau 5 metus. Manome, jog ši iniciatyva yra labai svarbi, nes skatina visus vilniečius ir miesto svečius aktyviau susipažinti su meno iniciatyvomis bei primena kokia įvairialypė ir įdomi šiuolaikinio meno kultūra Lietuvoje.

Grėtės Tvarkūnaitės paveikslas. Užupio meno inkubatoriaus arch.

„GODÒ GALERIJA“

Kuo ypatinga jūsų dabartinė paroda?

Kuratorės Lenos Chvičijos organizuojama grupinė tapybos paroda „HEDONIZMAS.LT“ į Vilniaus meno erdvę „GODÒ galerija“ persikėlė nuo 2021 metų ir jau ketverius metus kiekvieną vasario mėnesį suburia žymius kūrėjus nagrinėti hedonizmo sampratą lietuviškajame kontekste – kiek hedonizmas aktualus lietuvių tapyboje ir kaip jis reiškiasi menininkų kūrybos procese. Šioje parodoje skleidžiasi skirtingi hedonistinės tapybos aspektai: tema, filosofinis literatūriškumas, nuotaika, spalvos ir faktūros, kt. Šių metų parodoje eksponuojami Deimos Katinaitės, Lino Liandzbergio, Andriaus Miežio, Nojaus Petrausko, Skaistės Verdingytės ir šviesaus atminimo tapytojo Aleksandro Vozbino, kuriam kasmet dedikuojama paroda, darbai.

Šiuo projektu L. Chvičija taip pat bando paneigti nusistovėjusį stereotipą, kad lietuvių kultūra turi mažai ką bendro su hedonizmu. Jos manymu, kiekvienas mūsų savo gyvenime turime ritualų, veiklų, scenarijų ar silpnybių, teikiančių malonumą, tad paroda kviečia lankytojus susitelkti ir į save – įsivardinti savo asmeninę hedonizmo „formulę“. Ją išsigryninę, lyg mygtuko paspaudimu galime sužadinti endorfinus, serotoninus ir kitus laimės hormonus, padedančius atsipalaiduoti, kas, anot L. Chvičijos, šiais neramiais laikais yra itin reikalinga. Kasmet specialioje knygoje parodos autoriai ir lankytojai įamžina mintis apie savo asmeninius malonumus, taip prisidėdami prie gilesnio „lietuviškojo hedonizmo“ idėjos nagrinėjimo.

Kokiu įdomiu faktu galėtumėte pasidalinti apie jūsų įstaigą? Papasakokite, ko galbūt apie jūsų įstaigą nežino lankytojas?

„GODÒ galerija“ įsikūrusi artistiškiausiame Vilniaus rajone – Užupyje, autentiškoje bent XVI a. laikotarpio erdvėje. Senovinis mūras leidžia spėti ir apie dar ankstesnį šių erdvių atsiradimą ar net teoriją, kad galerijos rūsys kadaise buvo pirmas aukštas. Nuo 2018 m. ši autentiška erdvė tampa šiuolaikinio meno ekspozicijų dalimi, o dėl ypatingo skirtingų laikmečių susiliejimo ir darnos lankytojai neretai sako, kad iš čia nesinori išeiti.

Kelintus metus dalyvaujate SU-MENĖK iniciatyvoje? Kaip manote, kuo ši iniciatyva svarbi tiek meno įstaigoms, tiek pačiam Vilniaus miestui?

SU-MENĖK iniciatyvoje dalyvaujame jau trečius metus ir stebime ypatingą lankytojų srautą - vasario mėnesių savaitgaliais per dieną apsilanko per šimtą žiūrovų, aktyviai įsitraukiančių į parodos pristatymą, diskusijas ar organizuojamas ekskursijas. SU-MENĖK iniciatyva atskleidžia, kad lengvai prieinama ir susisteminta informacija apie parodas bei meno įstaigų apjungimas akivaizdžiai sustiprina domėjimąsi menu, priartina jį prie žiūrovo, o kai kuriems lankytojams galbūt net paneigia baimes, kad galerijos skirtos tik gerai išmanantiems meną.

HEDONIZMAS.LT - Lina Mrazauskaitė. „GODÒ galerija“ arch.

SAMUELIO BAKO MUZIEJUS

Kuo ypatinga jūsų dabartinė paroda?

Samuelio Bako muziejus yra Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys, įsteigtas 2017 metais. Tai vienintelis Europos muziejus, skirtas litvakų dailininko, Vilniaus miesto garbės piliečio Samuelio Bako (g. 1933) gyvenimui ir kūrybai. Muziejus didžiuojasi antra pagal dydį pasaulyje šio menininko darbų kolekcija. Pirmą kartą Samuelio darbai buvo eksponuoti dar 1942 m. Vilniaus gete, autorius buvo 9-erių. Muziejus vadovaujasi moto „Tolerancija per meną“. Jame taip pat rengiamos paskaitos, filmų peržiūros, seminarai, laikinos žydų meno, kultūros ir istorijos parodos, vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai. Muziejuje taip pat veikia nuolatinė ekspozicija, skirta išgelbėtų Lietuvos žydų vaikų asmeninėms istorijoms.

Kokiu įdomiu faktu galėtumėte pasidalinti apie jūsų įstaigą? Papasakokite, ko galbūt apie jūsų įstaigą nežino lankytojas?

Prieškariu pastate (Naugarduko g. 10), kuriame dabar yra Samuelio Bako muziejus, veikė profesionalus žydų teatras. Tačiau kur kas mažiau žinomas faktas, kad muziejaus koncertų salėje – neseniai jai suteiktas kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo vardas – ant parketo buvo rengiamos bokso kovos. 2011 m. muziejuje lankėsi Hillary Clinton, tuo metu ėjusi JAV valstybės sekretorės pareigas. Suprantama, bokso varžybose jai pabūti jau neteko – nei kaip dalyvei, nei kaip žiūrovei:)

Kelintus metus dalyvaujate SU-MENĖK iniciatyvoje? Kaip manote, kuo ši iniciatyva svarbi tiek meno įstaigoms, tiek pačiam Vilniaus miestui?

Į šiuolaikinio meno iniciatyvą „SU-MENĖK“ muziejus įsitraukė nuo pirmųjų jos metų. Muziejams – istorinės atminties vietoms – iniciatyva leidžia pasidalyti unikaliu turiniu su kur kas platesniu lankytojų ratu. Įpusėjus 2024-ųjų vasariui tą matome gana akivaizdžiai. Dėl svarbos Vilniui: mūsų muziejaus atveju miestas gali didžiuotis (garsiai ir plačiai), kad turi Lietuvos istorijai nusipelniusios, lietuvių kultūrai ir gyvensenai didelę įtaką padariusios žydų bendruomenės dvasinio ir kultūrinio paveldo įstaigą.

Samuelio Bako muziejus. Mariaus Žičiaus nuotr.

GALERIJA „THE ROOM“

Kuo ypatinga jūsų dabartinė paroda?

Inos Budrytės tapybos paroda "Atspindžio tikrovė" ypatinga tuo, kad šioje parodoje autorė ypatingą dėmesį skiria mažam tapybos formatui. Pasak autorės, "Parodoje pristatau kelių paskutinių metų darbus. Pamėgau mažą formatą, kuris leidžia greitai perkelti vaizduotės upėje sužvejotą vaizdą ant kartono skiautės ir vėl užmetus meškerę traukti naują netikėtą laimikį. Paveikslas yra atspindys tikrovės atspindžių, sukauptų vaizduotės saugyklose.“

Kokiu įdomiu faktu galėtumėte pasidalinti apie jūsų įstaigą? Papasakokite, ko galbūt apie jūsų įstaigą nežino lankytojas?

Mūsų galerinė erdvė išties netradicinė. Užsukite ir pamatykite! THE ROOM galerija veikia Užupyje nuo 2017 m. ir šiais metais pradėjo 7-ąjį parodų sezoną. Dirbame su jaunais ir pripažintais menininkais, kurių kūriniai įeina į Lietuvos muziejų kolekcijas. Užsukę į galeriją ne tik aplankysite parodą, bet ir turėsite galimybę susipažinti su kruopščiai atrinktų knygų asortimentu galerijos knygyne. Lankytojas apie mus nežino nieko, kol neatėjo pas mus į svečius:)

Kelintus metus dalyvaujate SU-MENĖK iniciatyvoje? Kaip manote, kuo ši iniciatyva svarbi tiek meno įstaigoms, tiek pačiam Vilniaus miestui?

Dalyvaujame trečią kartą. Iniciatyva tikrai reikšminga, nes padidėja lankytojų srautai, galerijos sulaukia didesnio vilniečių dėmesio. Vieni lankytojai ateina vedini žaidimo elemento rinkti galerijų antspaudus ir laimėti pagrindinį prizą, kiti nustebę atranda naujas ekspozicines erdves, nors prieš tai daug kartų keliavo tuo pačiu maršrutu, bet į galeriją neužsuko... Džiaugiamės, kad galime sukurti netikėtumo ir atradimo jausmą, pasiūlyti netradicinę šiuolaikinio meno erdvę, kuri skiriasi nuo daugeliui įprastos muziejaus aplinkos.

Ina Budrytė_Tolimo krašto gyvūnas_2023_Kartonas, aliejus_72 x 60 cm - Aurelija Remeikienė

Previous
Previous

Nuolatinio už-/at-/per- kodavimo ekspozicija Emilio Benedikto Šepučio parodoje „KRIPTIK”

Next
Next

Susipažinkim (IV): Vilniaus miesto galerija „Meno niša“, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Vilniaus grafikos meno centras, galerijos „Kristina Norvilaitė“ ir (AV17)