Nuolatinio už-/at-/per- kodavimo ekspozicija Emilio Benedikto Šepučio parodoje „KRIPTIK”

Vasario 2 d., penktadienį, 19 val., The Rooster Gallery (Šv. Brunono Bonifaco g. 12, Vilnius) atidaryta jaunosios kartos menininko, tapytojo Emilio Benedikto Šepučio paroda KRIPTIK, kurioje pristatytas naujausias darbų ciklas. Jame menininkas ieško savo ir jo kartos vaizduotę formavusių reiškinių, objektų ir tekstų reikšmių vienovės, analogijų su istorine ikonografine tradicija. Paroda veiks iki vasario 25 d., o paskutinę parodos dieną – vasario 25 d. parodoje lankytojus į susitikimą kvies pats menininkas.

Paroda KRIPTIK – tai nuolatinio už-/at-/per- kodavimo ekspozicija, kurioje kiekvienas skirtingas menininko kūriniuose nugulantis vaizdinys kombinuojasi vienas su kitu į enigmatiškas visumas. Šeputis siūlo galvosūkį, kurio iki galo nepavyks išspręsti, nes jo kūryba, įkvėpta įvairių laikotarpių ikonografinės tradicijos, aproprijuoja skirtingų, dažnai atsitiktinių šaltinių medžiagą ir sulipdo ją į naujus prasminius darinius, naujus kultūrinius kodus, liudijančius šiandieninės vizualiosios kultūros daugialypumą ir globalumą, fragmentiškumą ir koliažiškumą, skirtingų laikų buvimą kartu.

Pasitelkdamas „Yu-Gi-Oh!” kortų žaidimo elementus, menininkas kuria savojo laiko ženklų sistemas, tirštus, prasmių ir kontekstų prisodrintus vizualinius pasakojimus, kuriais siekia reprezentuoti pačios jauniausios kartos jutimų struktūrą. Kortelių formoje pateikdamas įkvėpimų ir reikšmingų atradimų kolekciją, tapytojas kuria iki galo neapibrėžtą ikonografijos žodyną, paremtą vaikystės patirtimis, laiku kai įvairios kortelės buvo trokštamas kolekcionavimo, mainymosi ir žaidimų objektas, kai visi žiūrėdavo tuos pačius animacinius filmukus, sukūrusius bendrakultūrinius, visame pasaulyje atpažįstamus veikėjus, šiandieną atrodančius artimesniais už tūkstantmečiais dominavusius ikonografinių siužetų herojus, schemas ar simbolius.

Tačiau Šeputis neteigia dabarties išskirtinumo – jis susaisto, apjungia, sugretina anime, manga personažus ir siužetus, popkultūros citatas ir paskutiniųjų dešimtmečių televizijos ir internetinę estetiką su ją pačią formavusiais maginiais, mistiniais, senovinių alegorijų pėdsakais ir paslaptingais religiniais simboliais, senosios dailės kūrinių detalėmis. Iš šių jungčių gimstančios naujos istorijos – tarsi šiuolaikinė vaizdų ir tekstų sistema, kurioje geriau suprantant vieno laiko ženklus, silpsta kiti, o šios nestabilios, daugialypiškai vientisos, bet kintančios intertekstinės pozicijos, jų perteklius ar nuvertėjimas, kartu paradoksaliai kuria tai, kas kultūroje universalu.

Emilis Benediktas Šeputis (g. 2000) – jaunosios kartos tapytojas, 2023 m. baigęs tapybos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2019 m. dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse, meno projektuose. Nuo 2021 m. dalyvauja grupinėse parodose ir jas kuruoja. Dirba dailininku scenografu, 2022 m. apdovanotas „Auksinu scenos kryžiumi“ už darbą kūrybinėje komandoje šokio spektaklyje „Me two / Savoj krūvoj“ (šokio teatras „Low Air). 2023 m. tapo tapybos konkurso „Zabolis Art Prize“ finalininku. Autoriaus kūrinių yra privačiose Lietuvos ir užsienio meno kolekcijose.

Grafinis dizaineris: Jokūbas Juršėnas
Šviesos dailininkas: Nojus Drąsutis
Parodos kuratorius: Bliss

Paroda yra projekto „SU-MENĖK“ dalis.

Nuolatinio už-/at-/per- kodavimo ekspozicija Emilio Benedikto Šepučio parodoje „KRIPTIK”

Susipažinkim (VI): „Drifts“ galerija, Vytauto Kasiulio dailės muziejus, Radvilų rūmų dailės muziejus, Jono Meko vizualiųjų menų centras, VVJ meno galerija

Susipažinkim (V): Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus, Užupio meno inkubatorius, „GODÒ galerija“, Samuelio Bako muziejus ir galerija „THE ROOM“