Susipažinkim (I): Vilniaus rotušė, Nacionalinė dailės galerija, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerija, galerija Arka ir W Gallery

Eglė Narbutaitė_Kremas nuo saulės_ - Deva Bartninkaitė

VILNIAUS ROTUŠĖ

Kuo ypatinga jūsų dabartinė paroda?

Pirmo aukšto parodoje Vilma Bader, australų menininkė, kilusi iš Mauricijaus, gyvenanti ir kurianti Gadigalio ir Muru-Ora-Dial žemėje (Australija), pristato rankomis siuvinėtą tekstilę, unikalią vis labiau mechanizuotame ir automatizuotame pasaulyje.
Antrame aukšte matysime Vilnių migloje. Tai Virgilijaus Usinavičiaus-Augulio paroda, kurioje eksponuojamos fotografijos spausdintos autoriaus analoginėje fotolaboratorijoje, nenaudojant kompiuterio.

Kokiu įdomiu faktu galėtumėte pasidalinti apie jūsų įstaigą? Papasakokite, ko galbūt apie jūsų įstaigą nežino lankytojas?

Vilniaus rotušė - senamiesčio centre esanti parodinė erdvė, viena seniausių kultūros įstaigų sostinėje.

Kelintus metus dalyvaujate SU-MENĖK iniciatyvoje? Kaip manote, kuo ši iniciatyva svarbi tiek meno įstaigoms, tiek pačiam Vilniaus miestui?

Dalyvaujame pirmą kartą. Iniciatyva svarbi, nes skatina miesto gyventojus ir svečius domėtis aktualiais meno procesais ir plėsti savo kultūros pažinimo ribas.

Vilma Bader „Mr Eternity”. Vilniaus rotušės nuotr.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJA

Kuo ypatinga jūsų dabartinė paroda?

Vasario mėn. lankytojai gali apžiūrėti Nacionalinės dailės galerijos nuolatinę XX-XXI a. Lietuvos dailės ekspoziciją ir net dvi laikinas parodas:

  1. XX – XXI a. Lietuvos dailės nuolatinė ekspozicija

    XX-XXI a. Lietuvos dailės nuolatinės ekspozicijos 10-yje salių pristatoma modernioji ir šiuolaikinė Lietuvos tapyba, skulptūra, grafika, fotografija, objektai, instaliacijos, videomenas.

  2. „Vilniaus dailė muziejuose 1939-1944. Vilniaus dailininkų kūrybos integracija į Lietuvos nacionalinius dailės rinkinius 1939–1944“ (paroda veiks iki 2024 03 03)

    Paroda „Vilniaus dailė muziejuose 1939–1944“ kviečia lankytojus susipažinti su naujausiais dailės istorijos tyrimais, sietinais su nacionalinės dailės paveldo formavimo procesais Antrojo pasaulinio karo metais.

  3. Simona Žemaitytė „Vis dar meilė besaikiam gyvenimui“ (paroda veiks iki 2024 03 03)

    Parodoje pristatomi du menininkės ir filmų režisierės Simonos Žemaitytės videodarbai - urbanistinė opera ,,Besaikė meilė", kurioje kalbama apie meilę, intymumą ir įvairovę ir filmas ,,Natiurmortas" kurtas drauge su Jacques'o Lecoqo fizinio teatro aktoriais apie paliatyviąją slaugą, orientuotą į pacientą.

Kokiu įdomiu faktu galėtumėte pasidalinti apie jūsų įstaigą? Papasakokite, ko galbūt apie jūsų įstaigą nežino lankytojas?

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia Dailės informacijos centras, kuriame galima ne tik žiūrėti filmus, vartyti knygas ir albumus, bet ir pasiskolinti juos į namus.

Kelintus metus dalyvaujate SU-MENĖK iniciatyvoje? Kaip manote, kuo ši iniciatyva svarbi tiek meno įstaigoms, tiek pačiam Vilniaus miestui?

SU-MENĖK iniciatyvoje Nacionalinė dailės galerija dalyvauja nuo pat pradžių, jau 5-ą kartą. Džiugu, kad ši iniciatyva kasmet į meno mėgėjų būrį įtraukia naujų žmonių ir kad visą vasarį vilniečiai ir miesto svečiai gali džiaugtis intelektualiomis pramogomis.

Nacionalinė dailės galerija. Nuotr. aut. Gintarė Grigėnaitė

MARIJOS IR JURGIO ŠLAPELIŲ MUZIEJAUS GALERIJA

Kuo ypatinga jūsų dabartinė paroda?

Pirmoji paroda „Mediniai sapnai“, vykstanti galerijoje – tai unikalus ir jautrus dviejų menininkų požiūris į medį, kaip meninę materiją. A. Vadapalas eksponuoja dekoratyvius angelus, o A. Šlipavičius – tapybą ant ąžuolinių lentų, rąstgalių ar medinių rakandų.
Antroji paroda – Požemio galerijoje, tai režisierės K. Jurkštaitės lėlių spektaklio prologas – teatralizuota paroda „Garsas iš tylos“.

Kokiu įdomiu faktu galėtumėte pasidalinti apie jūsų įstaigą? Papasakokite, ko galbūt apie jūsų įstaigą nežino lankytojas?

Marija ir Jurgis Šlapeliai buvo pirmųjų Lietuvių dailės parodų (1907 ir 1908 m.) palaikytojai ir rėmėjai, sukaupę nemenką lietuvių dailininkų darbų kolekciją. Ją galima pamtyti muziejaus memorialiniuose kambariuose ir muziejaus fonduose.

Kelintus metus dalyvaujate SU-MENĖK iniciatyvoje? Kaip manote, kuo ši iniciatyva svarbi tiek meno įstaigoms, tiek pačiam Vilniaus miestui?

Trečius. Šios akcijos metu galerijos lankytojų skaičius padidėja kelis kartus ir meninis miesto gyvenimas akivaizdžiai suaktyvėja.

Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijos ekspozicija. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijos nuotr.

GALERIJA „ARKA“

Kuo ypatinga jūsų dabartinė paroda?

Šiuo metu galerijoje vykstančios parodos skirtingais būdais nagrinėja opias šiuolaikybės temas ir problemas. Jauni menininkai pasirenka autentišką raišką ir visuomenei prieinamais būdais dalijasi savo apmąstymais. Kadangi plėtojamos temos - vaizdų ir daiktų perteklius, ekologiniai išsūkiai, saugumo ir nerimo jausmas karo akivaizdoje - kiekvienas parodos lankytojas gali patirti indivudualų santykį su šiais aspektais ir pajusti, kaip menine forma pristatomi globalūs klausimai rezonuoja su jų asmenine patirtimi.

Kokiu įdomiu faktu galėtumėte pasidalinti apie jūsų įstaigą? Papasakokite, ko galbūt apie jūsų įstaigą nežino lankytojas?

Mūsų galerija veikia XVII a. Bazilijonų vienuolyno pastate, tai kartais galime justi čia gyvenančias gerąsias dvasias :)

Kelintus metus dalyvaujate SU-MENĖK iniciatyvoje? Kaip manote, kuo ši iniciatyva svarbi tiek meno įstaigoms, tiek pačiam Vilniaus miestui?

Iniciatyvoje dalyvaujame, ko gero, trečius metus. Kiekvienas dalyvavavimas atneša akivaizdžiai padidėjusį lankytojų srautą tą mėnesį. Tuo pačiu pastebima, kad SU-MENĖK metu prasiplečia parodų lankytojų kontingentas - kai kurie vilniečiai ar svečiai programos metu tik atranda mūsų erdvę. Todėl dalyvavimas programoje tikrai prasmingas. Vilniaus miestui taipogi ji labai naudinga, nes miestiečiai gali susipažinti su kultūrinių lokacijų gausa ir visas jas aptikti viename koncentruotame žemėlapyje. Manytina, kad papildomos auditorijos įtraukties formos - ekskursijos, kūrybinės dirbtuvės, nemokamas transportas bei azartas rinkti atspaudus ir pan. - labiau motyvuoja miesto gyventojus kultūringam laisvalaikio leidimui.

Martynas Pekarskas „ablue expo kharkiv“. Galerijos „ARKA“ nuotr.

W GALLERY | VYTAUTO TOMAŠEVIČIAUS KŪRYBOS STUDIJA

Kuo ypatinga jūsų dabartinė paroda?

Vytauto Tomaševičiaus kūrybos studijoje lankytojai turės progos išvysti naujausių mažaformačių darbų ekspoziciją, kurioje susijungia skirtingi raiškos būdai: emociją perduodanti tapyba, bylojanti spalva, ir jos poveikį žabojantis, stabdantis grafikos linijiškumas. Autorius subtiliai interpretuoja socialines ir politines aktualijas, įvilkdamas jas į intelektualaus humoro ir taiklių metaforų rūbą.

Mažo formato darbams asistuos keli kūriniai iš didelio pasisekimo sulaukusios XX-osios autoriaus personalinės parodos "Pašnekesiai wirtuvėje" (2018). Tapybos darbuose nagrinėjama naujųjų miesto rajonų tema, į kurią neišvengiamai įsipina pro daugiabučio virtuvės langą stebimos aktualijos: klimato kaita, paukščių ir žmonių migracija, prasmės ir tapatybės paieškos.
Penktadieniais 16-17 val., šeštadieniais 12–13 val., 13–14 val. ir 14–15 val., o sekmadieniais – 12–13 val. ir 13–14 val. parodoje bus vedamos nemokamos ekskursijos.

Šių metų naujovė – edukaciniai užsiėmimai „Perkeliamoji spauda: autorinė V. Tomaševičiaus technika“. Vieno užsiėmimo trukmė – 3 val. Darbas grupėje iki 10 žmonių.

Vasario 2, 9, 16 ir 23 d. (penktadieniais) 17–20 val. (tik suaugusiems)
Vasario 3, 10, 17 ir 24 d. (šeštadieniais) 16–19 val. (tik suaugusiems)
Vasario 4, 11, 18 ir 25 d. (sekmadieniais) – 14–17 val. (šeimoms / suaugusiems)

Edukacinio užsiėmimo kaina suaugusiems – 49 EUR, vaikams ir senjorams – 19 EUR. Daugiau informacijos tel. +370 685 14 612, +370 610 75261. Būtina išankstinė registracija el. p. portalasverslimama@gmail.com

Kokiu įdomiu faktu galėtumėte pasidalinti apie jūsų įstaigą? Papasakokite, ko galbūt apie jūsų įstaigą nežino lankytojas?

W Gallery – tai unikali ekspozicinė erdvė... telefono būdelėje! Būdelė – ne bet kokia, o kompanijos TELIA skelbto konkurso nugalėtoja. Įsigalėjus mobiliajam ryšiui, taksofonų būdelės tapo nebereikalingos. Prasčiausios kokybės iškeliavo į metalo laužą, o 15-os vienetų, išlaikiusių geriausią autentišką išvaizdą, įveiklinimui TELIA paskelbė konkursą. Džiaugiamės, kad sumanymas Naujosios Vilnios Dūmų kvartale įkurti eksperimentinę šiuolaikinio meno erdvę pateko tarp 15 nugalėtojų, įveikęs daugiau kaip 150 kitų puikių idėjų. SUMENĖK metu taksofono būdelėje kviečiame sąveikauti su menininkės, fotografės Dovilės Dagienės eksperimentine instaliacija „Camera Obscura: atvertas vaizdas“.

Kelintus metus dalyvaujate SU-MENĖK iniciatyvoje? Kaip manote, kuo ši iniciatyva svarbi tiek meno įstaigoms, tiek pačiam Vilniaus miestui?

Dalyvaujame antrus metus.

W gallery | Vytauto Tomaševičiaus kūrybos studija

Previous
Previous

Susipažinkim (II): Energetikos ir technikos muziejus, VDA Lauko ekspo, galerija terra recognita, Vlado Vildžiūno galerija/Jeruzalės skulptūrų sodas, Ideas Block - Kompresorinė

Next
Next

Vasario savaitgaliais prilips ne tik sniegas, bet ir šiuolaikinis menas – jau penktą kartą grįžta „SU-MENĖK“